Grįžti į Ežerai ir upės

Lietuvos vandenys: ežerai, upės, tvenkiniai ir marios

Autorius: Atoka.lt

Paskelbta 2026-10-20T08:04:22.938+00:00

Ramus ežeras su sala, rudeninės beržų lapijos pakrantė ir valtis

Lietuvos vandenys: ežerai, upės, tvenkiniai ir marios

Lietuva nėra didelė šalis, bet vandens joje daugiau, nei dažnai pagalvojame. Ežerų, upių, tvenkinių ir marių čia tiek, kad kiekvienas savaitgalis gali baigtis kitame krante. Pabandykime šioje žemėje susigaudyti.

Ežerai: apie 6 tūkstančius mažų ir didelių veidrodžių

Pasak Visuotinės lietuvių enciklopedijos, Lietuvoje yra apie 6 tūkstančiai natūralių ežerų, didesnių nei 0,05 ha. Iš jų 2850 yra didesni nei pusė hektaro, o 150 viršija 100 hektarų. Pastarieji sudaro net 65 procentus viso ežerų ploto. Taigi nors ežerų daug, didžiąją vandens dalį sutelkia palyginti nedaugelis.

Ežerai nėra pasklidę po šalį tolygiai. Daugiausia jų yra Baltijos aukštumose, o Zarasų apylinkėse ežerai užima net iki 10 procentų ploto. Mažiausiai jų yra Vidurio Lietuvos žemumoje. Daugumą jų paliko ledynai: dideli ežerai guli ledynų paliktuose duburiuose, o giliausi atsirado ten, kur ledyno kraštu tekėjo tirpsmo vanduo.

Keli rekordai, kuriuos verta žinoti:

Drūkšiai turi ir neįprastą naujųjų laikų istoriją. Netoli jų veikusi Ignalinos atominė elektrinė 1983–2009 m. reaktoriams aušinti naudojo ežero vandenį. Dėl to Drūkšių vanduo sušilo 2–3 °C, o žiemą daugiau nei dešimtadalis jų paviršiaus likdavo neužšalęs.

Upės: apie 30 tūkstančių vandens gyslų

Lietuvoje yra apie 30 tūkstančių upių ir upelių, ilgesnių nei 0,25 km, o jų bendras ilgis apie 64 tūkstančius kilometrų. Dar įdomiau: 18 upių ilgesnės nei 100 km, o septynios iš jų teka ir per kaimynines šalis.

Net 71,6 procento Lietuvos teritorijos priklauso Nemuno baseinui. Likusi dalis tenka Lielupei (13,4 %), Ventai (8 %), Dauguvai (2,9 %) ir mažoms upėms, tiesiai įtekančioms į Baltijos jūrą (4,1 %).

Didžiausia upė yra Nemunas: iš 937 km ilgio Lietuvoje jis nuteka 476,9 km. Didžiausias jo intakas Neris yra 510 km ilgio, iš kurių 237,8 km teka per Lietuvą, o Kaune ji įsilieja į Nemuną.

Upės elgiasi skirtingai priklausomai nuo krašto. Pajūryje dažni potvyniai žiemą, nes lietūs ir atlydžiai maitina upes. Vidurio Lietuvos žemumoje pavasarį tenka 50 procentų ir daugiau metinio nuotėkio, o požeminio vandens tiekimas mažas, todėl mažos upės vasarą gali išdžiūti, o žiemą užšalti. Pietryčiuose, kur smėlis ir miškai išlygina tėkmę, upės elgiasi ramiau. Dideli pavasario potvyniai dažniausiai prasideda kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje ir trunka vidutiniškai 20–35 dienas.

Tvenkiniai ir marios

Lietuvių kalboje „marios“ reiškia du labai skirtingus dalykus.

Tvenkinys yra žmogaus sukurtas vandens telkinys, atsiradęs užtvenkus vandens tėkmę. Jie naudojami vandens tiekimui, elektrai gaminti, laukams drėkinti, žuvų auginimui ir poilsiui. Didžiausias Lietuvos tvenkinys yra Kauno marios: 63,5 km² ploto, 80 km ilgio, maždaug 24,6 m didžiausio gylio (kiti šaltiniai nurodo 22 m). Jos atsirado užtvenkus Nemuną 1959 m. liepą, o visos keturios hidroelektrinės turbinos pradėjo veikti 1960 m. balandį. Dalis marių patenka į Kauno marių regioninį parką.

Kuršių marios yra visai kas kita: tai pusiau užsidaręs pajūrio vandens telkinys, atskirtas nuo Baltijos jūros Kuršių nerijos. Jų plotas 1584 km², ilgis 93,5 km, o plačiausia vieta siekia 46,5 km. Lietuvai priklauso šiaurinė dalis (381,6 km²), kurioje vanduo dažniausiai tik 1–2 m gylio. Pietinė dalis priklauso Rusijos Kaliningrado sričiai. Į marias įteka apie 25 upės ir upeliai, tarp jų Nemunas. Vidutinis druskingumas siekia vos 0,3 ‰, bet šiaurinėje dalyje, kai įsilieja jūros vanduo, gali pakilti iki 7–8 ‰.

Kur eiti

Lietuvos vandenis sunku sutalpinti į vieną sąrašą, bet paprasta taisyklė veikia: ežerų ieškok Aukštaitijos ir Dzūkijos aukštumose, ramių upių pietryčiuose, plačių vandens plotų Kaune ir pajūryje. Jei nežinai, nuo ko pradėti, pasirink vieną, kuris artimiausias, ir pažiūrėk, kas aplink.

Poilsio vietų prie ežerų, upių ir marių rasi Atoka.lt.

Šaltiniai