Grįžti į Istorijos ir legendos
Puntukas: akmuo, atkeliavęs iš Suomijos, ir jo legendos
Autorius: Atoka.lt
Paskelbta 2026-10-20T06:36:23.774+00:00
Puntukas: akmuo, atkeliavęs iš Suomijos pasienio, ir jo legendos
Pirmiausia pasakysiu atvirai: kai pirmą kartą stovi prie Puntuko, pagalvoji, kad jis tikrai ne iš čia. Ir teisingai pagalvoji.
Šis granitas prie Šventosios, apie penkis kilometrus į pietus nuo Anykščių, nėra kilęs iš Lietuvos. Pasak Visuotinės lietuvių enciklopedijos, jį atnešė ledynai iš Vyborgo masyvo, esančio Suomijos ir Rusijos pasienyje. Tas masyvas susiformavo maždaug prieš 1,6 milijardo metų, o ledynai akmenį čia atstūmė prieš 15–24 tūkstančius metų. Enciklopedija nurodo, kad Puntukas sveria apie 400 tonų, o savo dydžiu Lietuvoje nusileidžia tik Puokės akmeniui.
Tokio keliautojo žmonės negalėjo palikti ramybėje. Prie Puntuko atsirado ir žmonių pėdsakų, ir pasakojimų, ir kiekvienas šimtmetis akmeniui pridėjo po savo istoriją.
Ką žinome
Puntuko viršuje yra šešios nedidelės taurelės formos duobutės, maždaug penkių centimetrų skersmens. Enciklopedija nurodo, kad tokios duobutės būdingos bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus laikotarpiui. Netoli akmens praėjusio amžiaus ketvirtajame ir penktajame dešimtmetyje rasta ir mezolito laikų titnaginių įrankių. Taigi žmonės čia lankėsi labai senai.
Naujausias akmens sluoksnis nėra geologinis. 1943 m. skulptorius Bronius Pundzius pietinėje akmens pusėje iškalė lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno portretinį bareljefą. Po juo įrašytos jų pavardės, ištrauka iš atsisveikinimo žodžių ir skrydžio data. Pasak enciklopedijos, 1945 m. bareljefą apšaudė stribai, o atkurtas jis buvo aštuntojo dešimtmečio viduryje. Taip Puntukas tapo ir vieta, kur prisimenamas skrydis per Atlantą.
Net su akmens vardu ne viskas aišku. Manoma, kad Puntuko pavadinimas kilęs iš žodžio „pusti“, tačiau nei kaip akmuo su juo susijęs, nei kada vardas atsirado, tiksliai niekas nežino. Legenda siūlo kitokį paaiškinimą: pasakojama, kad Puntukas buvo vyriausiojo žynio ar kunigaikščio vardas, o akmuo pavadintas jo garbei, nes ant jo jis aukodavęs. Taigi turime du kelius: žodį ir žmogų. Kuris iš jų teisingas, galbūt niekada nesužinosime. Tačiau tokia mįslė tokiam akmeniui tiktų.
Ką pasakoja
Čia prasideda tai, kas ne žinoma, o pasakojama.
Viena legenda sako, kad velnias nešė akmenį Anykščių bažnyčiai sutriuškinti, bet užgiedojus gaidžiams numetė jį čia. Kita pasakoja, kad žmonės bandė akmenį skaldyti, norėdami sugriauti bažnyčios pamatus ar altorių, bet nepavyko.
Verta paminėti ir Puntuko brolį, kitą akmenį Anykščių šilelio draustinyje, maždaug už trijų kilometrų. Jo legenda sako, kad jis nukrito iš dangaus ir susmego į žemę. Rašytojas Antanas Vienuolis, kuris lankėsi toje vietoje, užrašė, kad čia kadaise stovėjo senovės lietuvių šventykla, kurios likučiai dar buvo išlikę. Tai liudijimas, o ne įrodymas, todėl ir pateikiu jį kaip pasakojimą.
Kaip nuvykti ir kur apsistoti
Puntukas stovi kairiajame Šventosios krante, netoli Dvaronių kaimo, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, kuris yra Anykščių regioninio parko dalis. Parkas įsteigtas 1992 m., jo plotas siekia apie 15 tūkst. hektarų.
Netoli akmens prasideda Lajų takas. Jis atidarytas 2015 m. rugpjūčio 7 d.: 300 metrų ilgio takas medžių lajomis kyla iki 21 metro aukščio, o apžvalgos bokštas yra 35 metrų aukščio. Nuo jo matyti Šventosios vingiai ir Anykščių bažnyčios bokštai.
Jei norisi pasilikti čia ilgiau, Anykščių krašte poilsio vietų gausu, o Atoka.lt padės išsirinkti tokią, kuri tinka tau, ar tai būtų sodyba prie upės, ar nameliai miške. Nes po tokio akmens ir tokių istorijų verta ne skubėti namo, o išgerti arbatos prie ugnies ir paklausyti miško.
Šaltiniai